Teismas Ispanijoje nurodė laikraščiui publikuoti Jehovos liudytojų atsaką į šmeižikišką straipsnį, pasirodžiusį 2022 metais. Teismas nustatė, kad laikraštis nė nepatikrinęs publikavo klaidingą informaciją, kurią jam pateikė nepatenkinti buvę Jehovos liudytojai.
Massimo Introvigne
Read the original article in English.


Ispanijoje Jehovos liudytojai laimėjo reikšmingą pergalę byloje prieš laikraštį „El Mundo“. 2022 m. lapkričio 1 d. tame laikraštyje buvo publikuotas šmeižikiškas straipsnis, pagrįstas informacija, kurią pateikė paramos „nukentėjusiems“ nuo Jehovos liudytojų organizacijos susivienijimas, pasivadinęs Asociación Española de Víctimas de los Testigos de Jehová (toliau – „Susivienijimas“). Šių metų spalio 2 d. Torechon de Ardoso pirmosios instancijos teismas Nr. 1 atmetė laikraščio tvirtinimą, kad visa atsakomybė už tai tenka Susivienijimui. Teismas nurodė laikraščiui publikuoti Jehovos liudytojų pateiktą atsaką ir sumokėti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendime, kurį laikraštis dar gali skųsti, buvo ne tik pripažinta Jehovos liudytojų teisė pateikti savo atsaką. Buvo taip pat nustatyta, kad Susivienijimo paskelbti tvirtinimai yra neteisingi, be to, žalingi Jehovos liudytojų bendruomenei.
Teismas pareiškė, kad straipsnis „padarė apčiuopiamą žalą“ Jehovos liudytojams. Pirmiausia, „jau straipsnio pavadinime vartojamas žodis „sekta“, kuriuo žmonės gali būti nuteikiami prieš bet kurią iš religijų“. Susivienijimo narių pasakojimai, teisėjų teigimu, „realiai juodina [Jehovos liudytojų organizacijos] vardą ir kenkia jos reputacijai. Pavyzdžiui, jie tvirtina, kad ši religinė bendruomenė (straipsnyje vadinama „sekta“) užsiima „sektantiška“ veikla ir bendruomenę paliekančius „socialiai numarina“, kad ji „draudžia“ savo nariams informuoti teisėsaugą apie nusikaltimus, nuteikia juos prieš artimuosius ir visuomenę, stumia „į fizinę ir moralinę savižudybę“ ir taip toliau. Vadinasi, „kad ir kaip vertintum, straipsnyje publikuoti trečiųjų šalių tvirtinimai neginčijamai daro žalą religinei bendruomenei“.
Taip pat teisėjai išnagrinėjo, „ar straipsnyje publikuoti tvirtinimai pagrįsti“, ir nustatė, kad dauguma jų klaidingi. Teismo sprendime pažymima: „Į akis iškart krinta, kad jau straipsnio pavadinime ieškovui lipdoma „sektos“ etiketė ir kad tekste ištisai vartojamas terminas „sektantiška veikla“.“ Teismas pareiškė, kad „tokia informacija pagrįsta visiškai klaidinga prielaida, nes Jehovos liudytojų religinė konfesija yra įregistruota Teisingumo ministerijos Religinių subjektų registro bendrajame skyriuje (Mažosios religijos), įrašo numeris 000068. Taigi tai yra teisėtai mūsų šalyje pripažinta religinė konfesija, lygiai kaip ir daugelis kitų. Vadinasi, nėra jokio teisėto pagrindo priskirti ieškovą prie „sektų“, nes aptariamo straipsnio kontekste ši sąvoka sudaro įspūdį, esą ieškovas užsiima tam tikra piktavališka ar žalinga veikla, skirtingai nei kitos Ispanijoje įteisintos religinės konfesijos“.


Antra, straipsnyje remiamasi tuo, ką „liudijo asmenys, esą patyrę religinėje bendruomenėje seksualinį išnaudojimą, […] ir daromos aliuzijos į padėtį Australijoje, kur liudytojai neva „nuslėpė daugiau kaip tūkstantį seksualinio išnaudojimo atvejų“.“ Vienas straipsnyje paminėtas „buvęs Jehovos liudytojas teigia, kad „tarp liudytojų“ patyrė išnaudojimą ir kad „jie sugriauna tau gyvenimą“.“ Kitas „buvęs liudytojas kalba apie tariamą žaginimą ir teigia, esą „jie nuolat jam grasino, kad jei apie tai prabils, bus sudarytas teisminis komitetas […]“.“ Kaip rašoma Teismo išvadose, visa tai atidžiai ištyrus paaiškėjo, kad „tie faktai yra netikslūs ir daro poveikį visuomenės požiūriui į ieškovą“. Teismas teigia: „Pirmiausia, šiai religinei bendruomenei kaip juridiniam vienetui Australijoje niekada nebuvo skirtas joks apkaltinamasis nuosprendis dėl minėtų abejotinų seksualinio išnaudojimo atvejų, todėl neteisinga tvirtinti, kad toje valstybėje tokie atvejai buvo slepiami. Bet svarbiausia, straipsnyje kalbama ne apie kokius nors konkrečius menamo seksualinio išnaudojimo atvejus (ir netgi nepaminėta, kad už kurį nors iš tokių kaltinimų būtų paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis). Apie tariamus seksualinio išnaudojimo atvejus visame straipsnyje kalbama daugiskaitos forma, bendrai. Taip atsakomybė už neva „grupėje vykstantį seksualinį išnaudojimą“ primetama visai religinei denominacijai, o ne konkretiems asmenims, nusikaltusiems tuo išnaudojimu ar lytiniu smurtu.“ Apibendrinant galima pasakyti, kad straipsnio dalis, kurioje kalbama apie seksualinį išnaudojimą, „paremta netikrais faktais“.
Trečia, straipsnyje smerkiama Jehovos liudytojų nuostata vengti kontaktų su asmenimis, kurie nuo tos bendruomenės buvo atskirti arba patys atvirai pareiškė jai nebepriklausantys. Straipsnyje teigiama, kad tai prilygsta buvusių bendruomenės narių „socialiniam numarinimui“ ir sukelia jiems „pragariškus“ išgyvenimus. Tačiau Teismas nustatė, kad šitoks Susivienijimo narių išsakytas vertinimas pagrįstas „nepatvirtintais faktais“. Teismas paaiškino: „Žmogus turi teisę pats rinktis, su kuriais savo religinės konfesijos nariais ar kitais žmonėmis nori palaikyti ryšius. O straipsnio teiginys, kad „sekta savo narius tiesiogiai ar netiesiogiai spaudžia bendrauti vien su tikinčiaisiais“, yra klaidingas.“
Teismo aiškinimu, dar žalingesni straipsnio pareiškimai, kad „bendruomenėje taikomi dvejopi standartai, nes daugelis vyresniųjų yra arba svetimautojai, arba pedofilai“, taip pat kad Jehovos liudytojai stumia žmones „į fizinę ir moralinę savižudybę“. Tokie tvirtinimai, Teismo vertinimu, „nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais“, „yra klaidingi ir labai kenkia ieškovo reputacijai“.


Taigi išaiškėjo, kad susivienijimas Asociación Española de Víctimas de los Testigos de Jehová skleidžia melagingą informaciją ir kad laikraštis „El Mundo“ ją publikavo nė nepatikrinęs faktų. „Mes neneigiame ir necenzūruojame atskirų nuomonių, – paaiškino Teismas, – o imamės teisinių priemonių paneigti klaidingus ar netgi melagingus faktus, kuriais tuos nuomonės pagrįstos.“ Teismas taip pat pareiškė, kad žiniasklaida „atsakinga už tai, kokią skleidžia informaciją“, įskaitant pateiktą trečiųjų šalių. „Antraip, – anot Teismo, – žiniasklaida turėtų teisę publikuoti bet kokią akivaizdžiai klaidingais ar pramanytais faktais grįstą informaciją vien dėl to, kad ją pateikė trečioji šalis.“
Žiniasklaida jau ne pirmąsyk užlipa ant šio grėblio – paskleidžia šmeižtus, kuriuos jiems bruka kovos su sektomis organizacijos, vadinamieji „sektų veiklos ekspertai“ (šįsyk „ekspertas“, iš kurio laikraštis paėmė interviu, yra Carlos Bardavío – juristas, atstovaujantis Susivienijimui kitoje byloje) ir „atskalūnai“ (buvę bendruomenės nariai). Ir tai ne pirmas kartas, kai žiniasklaidos priemonės, įskaitant netgi portalą The Trust Project, nesutinka išspausdinti religinės bendruomenės atsaką į užgaulų straipsnį. Taigi šis Teismo sprendimas turėtų būti žiniasklaidai gera pamoka. Tačiau ar bus? Vargu. Kai kurie žurnalistai, tarsi ta varna iš Ezopo pasakėčios, vis leidžiasi apmulkinami kokios nors lapės. Jie prisiekinėja, kad taip nutiko pirmą kartą, bet netrukus ir vėl įkliūva į apgaulės spąstus.